Ribonukleino rūgštis

Taikymas
RNR ir DNR naudojami kaip vaistai.Žmonės vartoja RNR/DNR derinius, kad pagerintų atmintį ir protinį aštrumą, gydytų ar išvengtų Alzheimerio ligos, gydytų depresiją, padidintų energiją, stangrintų odą, padidintų lytinį potraukį ir neutralizuotų senėjimo poveikį.

RNR (sutrumpintai kaip RNR, ribonukleino rūgštis) yra genetinės informacijos, esančios gyvose ląstelėse ir kai kuriuose virusuose bei į virusus panašiuose organizmuose, nešėja.RNR susideda iš ribonukleotidų, kondensuotų fosfodiesterio jungtimis, kad susidarytų į ilgas grandines panašias molekules.Ribonukleino rūgšties molekulė susideda iš fosfato, ribozės ir bazių.RNR yra keturi pagrindiniai bazių tipai, būtent A (adeninas), G (guaninas), C (citozinas) ir U (uracilas), kur U (uracilas) pakeičia T (timiną) DNR.RNR vaidmuo organizme daugiausia yra nukreipti baltymų sintezę.
Vienoje žmogaus kūno ląstelėje yra apie 10 pg RNR (turi apie 7 pg DNR).Palyginti su DNR, RNR yra labai įvairaus, mažos molekulinės masės ir didelio kiekio variacijų.RNR pagal struktūrą ir funkciją gali būti skirstoma į pasiuntinių RNR ir nekoduojančią RNR.Nekoduojanti RNR skirstoma į nekoduojančias dideles RNR ir RNR. nekoduojanti maža RNR.Nekoduojanti didelė RNR apima ribosominę RNR, ilgos grandinės nekoduojančią RNR.Nekoduojanti mažoji RNR apima pernešamąją RNR, nukleazę, mažos molekulės RNR ir kt.Mažos molekulės RNR (20–300 nt) apima miRNR, SiRNR, piRNR, scRNR, snRNR, snoRNR ir kt. Bakterijos taip pat turi mažų molekulių RNR (50–500 nt).
RNR, kaip ir DNR, taip pat yra polinukleotidinė grandinė, sudaryta iš įvairių nukleotidų, sujungtų 3',5'-fosfodiesterio ryšiais, tačiau įvairiais būdais skiriasi nuo DNR.